杏MAP导航

Marina Tomarro – Vatikanas

1970 m. spalis. Cesarina Bonomi – devyniolikmet? mergina i? Bre?ios provincijos (Italija), dirbanti Milane, gyvenanti ram? gyvenim?, ji sveika, nors kartais ir nualpsta, gal i? kar??io, gali ? nuovargio – kas ?ino… Jos aistra – viena TV laida ?Rischiatutto“, o svajon? – gyvai pamatyti viktorin?, kuri Italijoje tuo metu itin populiari. Vien? dien? galimyb? atsiranda. Draug?s d?ka, Cesarina pakvie?iama gyvai steb?ti ?ou. Atvykusi ? studij?, atsis?da tarp ?iūrov?. Labai susijaudinusi, su virpuliu ima sekti ?aidim?, kur? tiek kart? mat? per televizij?. Vien? akimirk? laidos ved?jas u?duoda klausim? publikai ir, did?iam merginos nustebimui, atsisuka ? Cesarin?. Susijaudinimas dar padid?ja, tampa pernelyg nepakeliamas ir jos ?irdis sustoja. Cesarina mir?ta nuo smūgio sutrikusio ved?jo ir daugyb?s ?iūrov? akivaizdoje.

Susitikimas, pakeit?s gyvenim?

Jaunas gydytojas – jo vardas Peter Schwartz – dar ne?ino, kad Cesarinos mirtis pakeis jo gyvenim?. ?vairi? sutapim? d?ka būtent jam reik?s rūpintis varg??s Cesarinos seserimi. Ma?yl?, vardu Augustina, ken?ia juo t? pa?i? sutrikim?, kaip ir jos mirusi sesuo. Jai tik a?tuoneri, ji paguldyta  Milano universitetin?je ligonin?je, kur Schwartz studijuoja ir dirba.

 ?Kai aplank?me Augustin?, - pasakoja profesorius, kuris ?iandien vadovauja Genetini? ?irdies aritmij? studij? ir gydymo auksologiniam institutui Lombardijos centre, – niekas nesuprato, kas tai. I?ties i? prad?i? ma?oji pacient? buvo paguldyta ? neuropsichiatrijos skyri?, ta?iau atid?iai i?tyrus elektrokardiogramas, nujau?iau, kad problemos kilm? visai kita“.

Prof. Schwartz su Agostina Bonomi, savo pirm?ja paciente

Tiriant paslapting? sindrom?

Profesorius tada imasi studij?, kurios i? prad?i? atrodo bevais?s. ?Tos elektrokardiografin?s anomalijos buvo sl?pinys man ir kolegoms. Kart? vienas pediatras man patar? paie?koti tarptautin?je medicinos literatūroje, ir ?ia radau pirmuosius ?ios ligos apra?ymus, kuri? v?liau pavadinau Ilgo QT sindromas – tai intervalas tarp dviej? elektrokardiagramos bang?“. ?i liga, nelabai paplitusi, bet ir ne tokia reta, perduodama geneti?kai. Jai būdinga, kad esant svarbioms intensyvioms nervin?ms i?krovoms, ?irdis patenka ? tam tikr? trumpabang? rat? ir sustoja. I? prad?i? beta-blokuojantys vaistai, neutralizuojantys nervinio i?krov? efekt?, apsaugo Agostinos ?ird?. Ta?iau j? nepakanka. Schwartz toliau t?sia studijas ir eksperimentus, ir supranta, kad vienintelis būdas pad?ti mergaitei (o v?liau ir Cesarinai, kitai tos pa?ios Bonomi ?eimos mergaitei, gimusiai pra?jus keliems metams po pirmosios sesers mirties ir i? sesers paveld?jusiai ne tik vard?, bet ir lig?) - bandyti taikyti operacij?, kuri ?nutraukt?“ ry?? tarp smegen? ir ?irdies, nukirpus kairiuosius simpatinius ?irdies nervus.

Pasitikiu tavimi…

 ?Kai profesorius pasiūl? ?i? operacij? mano t?vams, sakydamas, kad iki tol i?band? j? tik laboratorijoje, - pasakoja Cesarina Bonomi, kuri ?iandien yra simpati?ka laimingai i?tek?jusi moteris, mama, - mano t?vas palaik? j? bepro?iu. Ta?iau gydytojo Schwartz entuziazmas ir emoci?kai sunki situacija, kurioje gyveno mano ?eima, vis dar sukr?sta netik?tos mano pirmosios sesers mirties, juos paragino patik?ti ir sutikti“.

Taip vien? 1973 m. ryt? Augustina su mama ?lipo ? traukin?, ve?ant? ? Milan?. Ma?oji tiki, kad va?iuoja pasiva?in?ti ma?ina su gydytoju, kur? jau gerai pa??sta, ta?iau netrukus j? atve?a ? ligonin?. Gydytojas Peter kalba jai ?velniai, ragina pasitik?ti juo, paai?kindamas, kad ji netrukus u?migs, ta?iau kai atsibus, gyvens nauj? gyvenim? ir gal?s b?gioti, ?aisti kaip visi kiti vaikai, nebijodama nualpti ar pasijusti blogai. Taip prasid?jo operacija. Cesarina dar ir ?iandien susijaudina, apie tai kalb?dama; ji pasakoja, kad jos mama nu?jo melstis Lurdo Mergelei ? netoliese buvusi? ba?nyt?l?, pasi?ad?dama atsiverti naujoms gyvyb?ms, jei mano sesuo bus i?gelb?ta. Jau tada buvome a?tuoni vaikai...“.

Naujo gyvenimo link

Operacija pavyko. D?iugi Augustina nuo tos akimirkos gauna nauj? gyvenim?, kitais metais gimsta broliukas. Laikas b?ga, Augustina auga, jau?iasi gerai ir nebealpsta, kasmet profilakti?kai lankosi pas gydytoj?. Ji ?simyli ir nutaria susituokti: santuokos liudytoju kvie?ia gydytoj?, kuris i?gelb?jo gyvyb? jai ir kitiems vaikams, paliestiems to pat sindromo. ?Kai stov?jome prie altoriaus, - pasakoja susijaudin?s profesorius, prisimindamas savo pirm?j? pacient?, deja, neseniai mirusi? d?l kitos ligos, – vis jos klausiau, ar pasi?m? beta-blokuojan?i? vaist?, nes bijojau, kad Agostina gali patirti ?irdies smūg?, jei labai susijaudins ceremonijos metu. Viskas pra?jo puikiai“.

Po to pirmojo atvejo profesoriaus lauk? studij? metai ir gilinimasis ? ?i? patologij?. ?Buvau i?vyk?s ? Amerik?, dirbau ten ilgus metus, t?sdamas tyrimus, ie?kodamas kuo geriau apsaugoti pacientus nuo ?ios ligos, v?liau gr??au ? Milan? ir ?miausi genetini? tyrim?, kad dar labiau pagilin?iau Ilgo QT  sindromo ?inias. Po pirmosios operacijos sek? kitos, dabar tai tapo standartine terapija tokiems atvejams“. Tarp pacient? – ir Cesarina, Augustinos sesuo. Ji pasakoja, kad kai jai reik?jo ry?tis operacijai, ji gerai ?inojo, kas laukia. Ji prisimena patikrinimo vizitus po operacijos, daugyb? valand?, kurios tur?jo prab?gti juntant t? prietais?l?, kuris ?ra?in?jo elektrokardiogramas. Nor?dami j? i?bla?kyti, t?vai j? nusivesdavo ? Milano katedros bok?t?, kad i? arti g?r?t?si auksine Dievo Motinos statula.

Agostinos Bonomi santuoka, kur profesorius Schwartz buvo santuokos liudytoju

Nuo Milano iki Piet? Afrikos

Garsas apie profesori? Schwartz pasklido po pasaul? pasiekdamas Piet? Afrik?, kur kardiologas kasmet vyksta t?sti tyrim?, siekdamas suprasti kod?l ?eimoje vaikus, turin?ius tok? pat? genetin? defekt?, i?tinka skirtingas likimas: vieni mir?ta, kiti i?gyvena. ?Piet? Afrikoje studijas vykdome dvide?imt met?, tyrime dalyvauja ma?daug 500 ?moni? i? 25 ?eim?, visi turintys Ilgo QT sindrom?, visi kil? i? to paties prot?vio, kurio vardas, be kita ko, tai mano vardo olandi?kas variantas – Pieter Swart, jis persik?l? ? Piet? Afrik? 1690 m. ?ie ypatingi pacientai mums suteik? galimyb? pirm? kart? nustatyti genetines kombinacijas, kurios didina ar ma?ina pacient? mirties rizik?, o tai mums leid?ia geriau suprasti, kas patenka ? auk??iausi? rizikos grup? ir taip jiems pasiūlyti geriausi? galim? apsaug?“.

?iandien daug vaik? su savo ?eimomis atvyksta ? auksologin? institut? Milane ap?iūrai. Profesorius pasakoja, kad da?nai mato sunerimusius t?vus, kurie prie? tai vaikus ve?? ? ?vairias vietas, i?leisdami daugyb? pinig? ir nei?spr?sdami problemos, jie atvyksta mirtinai i?g?sdinti, kad gali netik?tai prarasti savo vaikus. Kalb?damas profesorius akimirkai nutyla, v?liau t?sia: ?Matote, yra itin svarbu, kad medikas sugeb?t? ?sivaizduoti es?s kitoje stalo pus?je, kai bijoma prarasti artimuosius, kuriuos ?mogus turi ka?kam patik?ti, kad juos pagydyt? ir i?gelb?t?. Jei taip sugebi, elgesys pasikei?ia. Beje, dabar ?i liga gerai pagydoma – jei ?inai, k? daryti“.

Noemi istorija

Nutiko taip, kad Noemi Iovane, tuomet vienuolikmetei mergaitei, prad?jo da?nai trikti s?mon?. Buvo ne kart? paguldyta ? ligonin?, mirtinai i?sigandusi, kol jai buvo patarta kreiptis ? profesori? Schwartz. ?Nuo 2014 m. mano gyvenimas pasikeit?, profesorius buvo man kaip t?vas, suprato mano baimes, nukreip?  mane pas psicholog?, kad pad?t? i?gyventi sunkiausius momentus. Pernai dalyvavau eksperimentiniame tyrime ie?kant nauj? vaist? nuo ligos. I? prad?i? buvo sunku, ta?iau profesoriaus ir artim?j? palaikymas suteik? j?g?. ?iandien jau?iuosi gerai, galiu ramiai i?gyventi kasdienyb? ir ?velgti ? ateit?, kas i? prad?i? buvo ne?manoma“, - pasakoja Noemi.

Profesorius Schwartz tarp Noemi Iovane ir Cesarina Bonomi

Besit?sianti kelion?

Per savo ilg? karjer? profesorius gavo daugyb? premij? ir tarptautini? apdovanojim?. Paskutinis – bir?el? Prancūzijos Pary?iaus institute gautas didysis mokslo apdovanojimas, kur? profesoriui skyr? prancūz? fondas Lefoulon – Delalande. ?i premija tai vienas did?iausi? pasaulini? ?vertinim? kardiologijos srityje, nusileid?iantis nebent Nobeliui. ?Man tai did?iul? garb?, apdovanojimo metu jau?iausi taip, lyg su manimi būt? buv? visi pacientai, kolegos, kurie dalyvavo ?iame beveik 50 met? besit?sian?iame ne?tik?tiname ?irdies ir kraujagysli? nuotykyje, kuris prasid?jo su dviem seserimis, Cesarina ir Augustina, be kuri? mano gyvenimas būt? visi?kai kitoks“.

Schwartz Pary?iuje, ?teikiamas presti?inis Mokslo Grand Prix apdovanojimas