Mariangela – ?gyvyb?s rate“
Andrea De Angelis – Palmi (RC, Italija)
? vien? klausim? kai kas neseniai dav? atsakym?: mirtis. Tuo tarpu kiti, daugyb? kit? visada ir bet kokia kaina gina gyvyb?. ?mogaus orum?. Mariangelos orum?, dvide?imt penkeri? met? ital?s merginos, kuriai skirti popie?iaus Pranci?kaus ?od?iai, i?tarti liepos m?nes?: ?Nekurkime tokios civilizacijos, i?braukian?ios asmenis, kuri? gyvenim? laiko nebepakankamai oriu, kad jie gyvent?: bet kuri gyvyb? visada yra vertinga“. Tai ?od?iai, kuriuos Mariangelos t?vai, abu medikai, ?gyvendina jau daugiau nei dvide?imt met?.
Trej? metuk? mergait?s gro?is
Gyvyb?s vertingum? galima pie?ti ?vairiais būdais, bet pie?inys visada tur?s centr?. Apskritime gali būti ?vairaus ilgio spinduli?, kai kuriuos spindulius sudarys daugyb? ta?keli?, kurie nutol? nuo vieno ta?ko – centro. Gali būti ?vairi? keli?, visi?kai skirting?, gali atsirasti veiksni?, kurie niekuomet nebus vienodi, ta?iau visada turi būti centras: ?mogaus asmuo.
Mariangela m?go Simb?, vien? populiariausi? to meto animacini? filmuk? heroj?. ?ios juostos garso takelis buvo ?Gyvyb?s ratas“. Ma?yl? praleisdavo valandas ?iūr?dama ? liūtuk? ekrane, galbūt svajodama susitikti j? gyvai, kai ?aisdavo su j? vaizduojan?iu pliu?iniu ?aislu. Miestelyje j? pa?inojo visi: ji buvo ma?iausia i? keturi? vaik?, vienintel? mergait?, taip ilgai laukta ir mylima. Baltaplauk?, ?ydraak?, su ?velnia ?ypsena. Buvo ne?manoma jos nepasteb?ti. Jos charakteris buvo stiprus, ry?tingas: ji mok?jo i?reik?ti norus, net tokio jauno am?iaus.
Liga
Mariangelos liga prasid?jo 1998 m. saus?. Kov? ji buvo pirm? kart? paguldyta ? ligonin?. J? ap?iūr?j?s medikas pasak?: ??ios mergait?s liga man primena tuberkuliozin? meningit?, kurio atvej? pasitaikydavo anks?iau“. Per penkis m?nesius ji dar tris kartus buvo paguldyta ? ligonin?. Triesto ligonin?je jai diagnozuota Bartonellos liga. Mariangela gr??ta namo, bet situacija blog?ja – smegen? pa?eidimai atrodo didesni, bir?el? pirm? kart? i?tinka koma, kuri praeina pati. I? Triesto ji i?gabenama ? Briusel?, kur atmetama Bartonellos infekcijos versija. Nustatoma tuberkuliozin? infekcija. 1998 m. dar daugiau operacij?, spal? v?l i?tinka koma, i? kurios mergait? per?jo ? būsen?, vadinam? vegetatyvine. Joje Mariangela yra ir ?iandien. Ma?yl? liko Briuselyje su mama dar septynet? m?nesi?, ? namus gr??o 1999. Jai buvo nesenai sukak? 5 metai.
Naujas gyvenimas
Gyvenimas pasikei?ia i? pagrind?. Apie j? nema?ai gali papasakoti Mariangelos mama, daktar? Mariagrazia Cannizzaro, kuri atsisak? profesin?s karjeros ir atsidav? ?eimai, ypa? ma?osios Mariangelos prie?iūrai.
Medik?, kaip ir jos vyras, pasirinko didesnio pasiaukojimo keli?: atsisak? pa?aukimo, kuriam skyr? daugiau nei de?imt universitetini? studij? met?, kad ?gyvendint? savo svajon? ir tapt? gydytoja. Gyvenimas persikei?ia ir tave priblo?kia. Tai patyr? ir kiti vaikai, trys Mariangelos broliai, kurie susidūr? su tokiu dideliu skausmu ir kasdieniniu i??ūkiu, tokiu ypatingai jautriu laikotarpiu, kai eini ? pradin? mokykl? ar esi paauglys. Tai pa??stama ir visiems Crea ?eimos giminai?iams, ypa? seneliams i? motinos pus?s, kurie ir ?iandien gyvena netoli savo mylimos anūk?s. ?Did?iul?, neapr?piama, nesibaigianti“ – trys būdvard?iai, kuriais senel? i? t?vo pus?s apibūdina meil? anūkei, ne?iojan?iai tok? pat vard? kaip jos, kuri? mat? gimstant ir kuri dabar prikaustyta prie lovos. Senel?s i? motinos pus?s ranka visada sugniau?ta anūk?s rankoje, ji, kupina did?iulio tik?jimo, kasdien s?di prie Mariangelos. Be perstojo meld?iasi, kaip ir bet kuri kita senel? ir kaip daugelis kit? artim?j?, kurie nuolat mintyse ne?iojasi ?i? mergait?, ?iandien sulaukusi? dvide?imt penkeri?.
T?vi?ka meil?
Būti t?vais – tai dovanoti pasauliui nauj? gyvyb?, j? saugoti, globoti, v?liau j? paleisti. Laisv?, rei?kianti dr?s?, atsakomyb?, brand?. Visos savyb?s dar reikalingesn?s sergan?ios dukters atveju, kuri? reikia pri?iūr?ti, globoti, nes ji trapi, silpna, kaip pirmaisiais gyvenimo metais. Tai kitoks silpnumas, kuris nepanaikina to orumo, kur? Mariangelos t?tis gina bet kokia kaina. Medikas, t?vas, vyras. ?Dabar ji savo pasaulyje, ta?iau mums d?l to nenustojo būti ?mogumi“, – pasakoja istorij? savo ?eimos, i? kurios gyvenimas pareikalavo did?iul?s stipryb?s. ?Jei nepaduosiu savo dukrai valgyti ir gerti, ji mirs. Leisti mirti i? alkio ir tro?kulio tokioje situacijoje rei?kia ??eisti ?moni? gimin?, nes tai, kas ?vyko pasaulyje, – t?sia t?vas, kurio balsas lū?in?ja i? susijaudinimo, – atima ?mogaus orum? i? mano dukters“. Orum?, kur? jis kartu su savo ?eima visada gyn? ir gins.
Viloje, ?apsimetant, kad gyvenimas normalus“
Palmi mieste, kur Mariangela visada gyveno, stovi Mazzini vila, viena gra?iausi? Kalabrijos Red?o provincijos viet?. I? ten atrodo, kad gali paliesti Sicilij?, gerai matosi ir Eolijos salos. ? t? vil?, ypa? vasar?, t?vai da?nai nusive?a Mariangel? v?lyvomis ryto valandomis, kai saul? jau kar?ta, ta?iau oras i?lieka gaivus. Pasivaik??iojimas, kur i? vienos pus?s matai jūros sm?l?, i? kitos augmenijos ?alum?, gydytojui Crea yra ?rojus“. ??ia ir saul?, ir gaivus oras, ar ne, Mariangela?“, – sako t?tis dukrai. V?liau pama?u nutolsta, atv?r?s skausm?, kur? ne?iojasi ?irdyje, ?od?iais: ??itaip apsimetame, kad gyvenimas normalus“. Laikykis, Mariangela, laikykit?s, dr?sieji ?eimos nariai, kurie kasdien daugiau nei dvide?imt met? rodote pasauliui, k? rei?kia centrin? viet? skirti ?mogui, gyvybei, kiekvieno ir vis? orumui.
