Niekieno vaik? t?vas
Silvonei Protz – Vatikanas
Renato Chiera – valstietis, valstie?io sūnus. Gim? Roracco, ma?ame Pjemonto kaime prie? 77 m. neturtingoje, bet vieningoje ?eimoje, kur augo 8 vaikai. Būdamas a?tuoneri? nor?jo būti kaip Jonas Bosko. Sulauk?s dvylikos ?stojo ? seminarij?, kad tapt? kunigu. Nor?jo gyventi d?l kit?. Vos ??ventintas ? kunigus jaut?, kad jo ?irdis nerimsta, kad nori keliauti po pasaul?. ?Man teko privilegija gyventi laikais iki Susirinkimo, Susirinkimo metu ir po Susirinkimo. Jau?iausi kiek suvar?ytas savo vyskupijoje. Svajojau apie platesnius horizontus.“ Mondovi vyskupas jam, kaip ?Fidei donum“ kunigui, pasiūl? vykti misionieriauti ? Brazilij?, Naujosios Iguacu vyskupij?, did?iul?je, smurto persmelktoje Rio de ?aneiro periferijoje. Buvo 1978-ieji. Nuo tada kunigo Renato ?irdis plaka tiems, kuriuos pasaulis atmet?.
?vykis, ?ymintis persilau?im?
?Pasin?riau ? nemylim?, su?eist?, pasmerkt? smurtui, narkotikams ir ankstyvai mir?iai jaunuoli? dram? ir tragedij?“, – pasakoja kunigas Chiera. Kai kurie ?vykiai j? itin giliai pa?enklino: buvo pri?m?s ? savo namus paaugl?, pravarde Piratas, kai ?is buvo su?eistas ir ie?komas policijos. V?liau vien? dien? j? rado nu?udyt? prie namo sienos. ?Atva?iavau ? Brazilij? ne tam, kad bū?iau kunigas duobkasys, bet gelb?ti gyvybi?“, – bej?gi?kai sako jis.
Kit? kart? prisistat? kitas vaikinas, kuris jam r??? ? akis baisi? tikrov?: ?Jūs? parapijoje ?? m?nes? jau nu?udyti 36 jaunuoliai“, ir pasakoja es?s pirmasis s?ra?e marcados para morer – ?kandidat? mirti“ s?ra?e. ?Ar leisite, kad mus visus i??udyt?? Niekas nieko nedarys?“ – klaus? berniukas. Nakt? kunigo Chieros akyse ?io berniuko veidas susitapatino su J?zaus veidu: ?T? padar?te man...“. Tuose jaunuoliuose, kurie nenori mirti, kunigas atpa??sta J?z?. Ir kad liudyt? Dievo buvim?, tapt? t?vu ir motina, ?eima tam, kurio niekas nemyli, pradeda nauj? nuotyk?, sud?ting?, bet ?tikinant?.
Apleisti vaikai
?ie vaikai daugelio apleisti: t?v?, ?eimos, mokyklos, visuomen?s, vyriausybi? ir net Ba?ny?i?. Pajut? toki? stok?, jie yra tarsi bendruomeninio aborto vaisius. ?laistosi gatv?mis nieko nematan?iais ?vilgsniais, kaip gyvi numir?liai, vis? atmesti, svetim?aliai savo ?em?je, i?rauti, be jokio atspirties ta?ko, krypties, be svajoni? ir ateities.
Jiems gatv? tuo pat metu yra visos kryptys ir n? vienos krypties. Tai negailestingos, i?stumian?ios, atmetan?ios, nemylin?ios visuomen?s rezultatas, visuomen?s, kuri vagia j? pamatines teises, pasmerkia juos ir ?udo, kad nutildyt? balsus, skamban?ius kaip kaltinimai. I? j? pavogta viskas. Net ir teis? būti vaikais, paaugliais, tur?ti lov?, valgyti, ?aisti, svajoti, tur?ti tiksl? ir ateit?. Jie – veidrodis visuomen?s, kurioje santykiai labai pasiligoj?. Jie – ?auksmas, neviltis, nuotrauka, kuri parodo visuomen?s tamsi?j? pus?. ?is jaunimas ie?ko saugumo, noro priklausyti, matomumo narkotik? prekyboje. Ten atiduoda gyvyb? ir ?udo, ir yra nu?udomi, nes tokie kriminalinio pasaulio ?statymai.
I? ?ios liūdnos panoramos gim? bendruomeninis projektas, kuris suteikia vaikams namus, ?eim?, meil?, mokykl?, profesij?, ateit?, veikl? ir orum?. Gim? ?Nepilname?i? namai“.
Jokio apgailestavimo
Kunigas nesigaili palik?s filosofijos katedr?, veikiau prie?ingai. I?moksta kitos filosofijos, jau?iasi realizav?s save kaip gatv?s kunigas, kaip ?krakolandijos“ – narkotik? miesto kunigas, tai yra jo naujos katedros. ?ia sutinka Diev?, apkabina gyv? Kristaus kūn?, adoruoja ?kraujuojan?ias ostijas“, kurios apleistos ?aukia ir ie?ko meil?s, ateities buvimo liudijimo. Gatv?je ir ?krakolandijoje“ kasdien atpa??stamas skilusios, atmetan?ios visuomen?s rezultatas ir pasekm?s.
?iandien Nepilname?i? namai yra ?kurti keturiose Brazilijos valstijose, tai bendruomenin? ?mama“, kuri nepalieka gatv?s vaik?, ta?iau padeda jiems i?kilti kaip mylimiems Dievo vaikams. Per 33 metus pri?m? daugiau nei 100 000 vaik?, i? j? 70 000 ?iandien turi darb? ir ateit?. Kunigas Renato atiduot? savo gyvyb?, kad ?i?gelb?t? net ir vien? vaik? ar paaugl?“. ?Namai ?kv?p? ?sikurti pa?v?st?j? bendruomen?, kuri vadinasi ?Gyvenimo ?eima“. Tai ?eima tiems, kuri? niekas nenor?jo. Jos nariai ka?kada buvo apleisti, o dabar tapo apleist?j? t?vais. ?i nauja bendruomen? suteikia ateit? vaikams, palaiko evangelizacin? dvasi?, bet jos negalima apibūdinti tik kaip nevyriausybin?s organizacijos, sako kunigas Renato, cituodamas daugel? popie?iaus Pranci?kaus kalb? apie Ba?ny?ios vaidmen? ir misij?.
Meil?
U? vaik? ?auksmo slypi stiprus poreikis būti mylimais vaikais. Kas nesijau?ia vaikas, sūnus ar dukt?, yra pasireng?s sugriauti visk? ir pats susinaikinti, o v?liau jis negal?s tapti t?vu nei kurti ateities. Ma?ame?i? namai bando atsiliepti ? t? ?auksm? suteikdami jiems namus, ?eim?, veikl? ir galimyb? integruotis ? visuomen?, darbo rink?. Daug vaik? ?ia sugeba atgimti susitik? su Dievu ir patyr? i?tikim? meil?, kuri niekad neapleid?ia.
Kunigas Chiera prisimena vien? jaunuol?: kai j? susitiko, jo galva buvo su?eista, jo t?vas band? j? nu?udyti, u?darydamas gatv?s ?ulinyje. Berniukas buvo priimtas ? ma?ame?i? namus. Vien? dien? – tai buvo Motinos diena – nor?jo aplankyti savo mam?. Atsiklaus? kunigo, ar gali eiti, sako – ?Nupirkau jai mar?kinius, nes myliu j?“. Gr??o labai liūdnas – mama buvo mirusi. ?Nieko nebeturiu“, – pasak?. Paskui, ?duodamas mar?kinius kunigui Renato, pridūr?: ?Tu esi mano mama“.
Kai papra?ai kunigo Renato papasakoti apie vaikus, kurie Ma?ame?i? namuose vien? dien? pasijuto mylimi, jis virsta nei?senkan?iu istorij? ?altiniu. Kunigas gali i?tisas valandas pasakoti apie susitikimus su vaiku, panirusiu ? narkotik? liūn?. ?e?et? met? eidavo jo lankyti ? Krakolandij?, kur vaikas gyveno. Ir paskui, vien? dien?, vaikas atvyksta ? Ma?ame?i? namus. ?T?ve, a? ?ia. Noriu tau pad?ti ir noriu prad?ti nauj? gyvenim?“, – sako. ?iandien jis ?Gyvenimo ?eimos“ narys, vienos bendruomen?s, kuri rūpinasi benamiais, narkotik? aukomis, vadovas.
