Art?ja popie?iaus kelion?. Trumpai apie Madagaskaro istorij? ir dabart?
Pirmieji krik??ionys misionieriai Madagaskar? pasiek? ?e?ioliktajame am?iuje, ta?iau j? misijos nebuvo s?kmingos, susidūr? su vietini? valdov? pasiprie?inimu, kai kurie europie?iai vienuoliai ir krik?t? pri?musieji vietiniai gyventojai buvo nukankinti. Platesnio masto evangelizavimas prasid?jo tik devynioliktajame am?iuje. Pirmieji savo misij? 1818 m. ?kūr? anglikonai, nes kaip tik tuo metu Did?ioji Britanija u?mezg? ry?ius su Madagaskaru, vietiniams valdovams leid?iant, prad?jo j? eksploatuoti. Kol galiojo Madagaskaro s?junga su britais, katalik? misionieri? veikla buvo var?oma. Pad?tis pasikeit? katalik? naudai, kai devynioliktojo am?iaus gale Madagaskaras tapo Prancūzijos kolonija. Nors Prancūzija oficialiai laik?si laicizmo, kolonijin? vald?ia buvo palankesn? katalikams misionieriams, negu anglikonams. Prancūz? valdymo metu katalikyb? pri?m? arti tre?dalio salos gyventoj?.
1960 m. Madagaskaras tapo nepriklausoma valstybe. Katalik? pad?tis i? esm?s nepasikeit?. Po penkiolikos met? vald?i? pa?m? marksistas admirolas Didier Ratsiraka. Katalik? Ba?ny?ia steng?si nesivelti ? politik?, ta?iau prakti?kai gana greitai savaime atsidūr? opozicijoje. Katalikai ir kiti krik??ionys aktyviai dalyvavo jud?jime, kuris 1989 m. nul?m? diktatūros gal?. Iki ?ios dienos ?alis nesugeba ?veikti rimto ekonominio ir socialinio atsilikimo. Pagal tarptautinius pl?tros indeksus Madagaskaras priklauso paskutiniam de?imtukui viso pasaulio mastu.
?iuo metu Madagaskare gyvena apie 24 milijonus ?moni?, kuri? daugiau kaip 8 milijonai yra katalikai. Saloje veikia 22 katalik? vyskupijos. Katalikai ir kitos Ba?ny?ios i?laiko nema?? dal? sveikatos apsaugos ir ?vietimo struktūr?. Vien? toki? viet? – argentinie?io misionieriaus kun. Pedro Opeka ?kurt? ?Draugyst?s miest?“, suteikiant? pagrindin? i?silavinim? keliolikai tūkstan?i? jaunuoli? – po keli? dien? aplankys popie?ius. (JM / VaticanNews)
