5000 km p?s?iomis, su Dievo pagalba
Jean Charles Putzolu – Jeruzal?
Nuotykis prasid?jo Pary?iuje. Kamil? (Camille) Desveauc dar būdama 14-os met? svajojo apie ?? plan?: tai svajon?, ?u?daryta stal?iuje“, apie kuri? niekam niekada nepasakojo. Prie? trejus metus ji nutaria atskleisti projekt? t?vams. Nesunkiai juos ?tikina, ta?iau dar u?truks, kol ji i?keliaus. Tuo pat metu universitete susipa??sta su Vilhelmina (Guilemette) de Nortbecourt. Tarp dviej? mergin? vyrauja supratimas, gimsta draugyst?. Kamil? nieko neu?simena apie savo plan? kol nebaigia studij?. Kai Kamil? papasakoja Vilhelminai apie savo plan? ir kad ruo?iasi i?vykti, supranta, jog jos ie?ko to paties: ?Tuo pa?iu laikotarpiu tuo pat metu ir a? ie?kojau Absoliuto: jutau Dievo tro?kul?. Kamil? buvo si?sta Apvaizdos“. ?ios piligrimyst?s id?j? pavyko ?gyvendinti kunigo Louis Hervé Guiny d?ka: Kamilei nekelia abejoni? jos dvasiniai ie?kojimai, ta?iau planas nebuvo pritaikytas dviem asmenims. Apm?stymai t?siasi dar savait?. Sprendimas priimtas, ir jos i?vyksta.
Pary?iaus Dievo Motina
Pirmadienis, 2018 m rugs?jo 10 diena, 8 val. ryto. Papra?o savo draugo kunigo, kuris dvasi?kai lyd?jo j? iniciatyv?, aukoti Mi?ias u? j? i?vykim?. Dalyvauja ?eimos, trys Kamil?s seserys ir keturi i? de?imties Vilhelminos broli?. Pasibaigus Mi?ioms, lydimos susijaudinusi? ir kiek sunerimusi? ?eimynyk??i? ?vilgsni?, jos i?vyksta.
Prab?ga 4 dienos ?alia Pary?iaus. Tai suplanuoti etapai draug? ir pa??stam? namuose. Dar nesupranta, ko pareikalaus ?is nuotykis ir kuo nustebins. Penkt?j? ryt? jos leid?iasi ne?inomyb?n. Ne?ino kur miegos vakare ir juolab neturi nei pus?s euro ki?en?je. ?Tai buvo apgalvotas pasirinkimas“, – sako Vilhelmina, – ?nor?jome nusikratyti visko ir pasiduoti vien Dievo valiai, nes Jis ?jo ?? keli?“. At?jusios ? ma?? kaimel? Luar? regione, pamat? pil?: ?Tur?t? būti pilna laisv? kambari?“, pagalvojo ir pasuko prie ??jimo.
?eminantis elgetavimas
?sib?g?jo penktoji diena, ir tai pirmas kartas, kai reikia pra?yti svetingumo i? ka?ko, ko nepa??sta. Jos atstumiamos, mandagiai, bet atstumiamos. Susivokia, koks ?eminantis gali būti elgetavimas. Ta?iau jos pasiry?? ir nei sekund?s nesiruo?ia pasiduoti, nedvejoja. Pasibeld?ia ? kitas duris, kur randa atvir? ?ird?: ?I? ?i? susitikim? i?mokome tiek daug. Nei?pasakytas t? ?moni? gerumas mus nustebino. Kartais jis slepiasi ?irdies gilumoje ir reikia tik rasti keli? jam i?laisvinti“, – pasakoja Kamil?. Tai Veronika atveria joms savo namus.
Dar daugiau – palieka namus dviem merginoms, nes buvo suplanavusi eiti pasi?iūr?ti spektaklio. Kamil? ir Vilhelmina pasiruo?ia nak?iai, kit? ryt?, po pusry?i?, jos pasilieka kiek ilgiau, kad geriau susipa?int? su ?eimininke. Tai pirmasis i? daugelio u?simezgusi? ry?i?....Vien? vakar?, per?j? ?veicarij?, Italijos Alpes, Slov?nij? ir Kroatij?, ateina iki Bosnijos Hercegovinos, kur jas priima Petras, a?tuoniasde?imtmetis serbas, vis? gyvenim? sunkiai dirb?s. Jis nemoka jokios u?sienio kalbos. Jo dukt? Slavka moka kelis ?od?ius angli?kai, kuri? pakanka suprasti, kad Petras sutinka priimti dvi merginas. ?Jis pasiūl? mums viengul? lov?“, pasakoja Kamil?. ir T?sia: ?Ryt? atsibud? supratome, kad pats miegojo ant sofos ir mums u?leido savo lov?. Ne?inau, ar a? pati bū?iau sugeb?jusi taip pat dosniai pasielgti“.
Balkan? ?iema
Vilhelminos t?tis, karininkas, ?sp?jo merginas apie at?iaurias Balkan? ?iemas. Stebuklingai pasisek? j? piligrimyst?s metu, nes tarp 2018 m. lapkri?io ir 2019 m. vasario temperatūra buvo gan ??moni?ka“: niekad nenukrito ?emiau -12°, be to, supo i?skirtiniai vietovaizd?iai. ?Pavyzd?iui, Bulgarijoje praleidome dien?, kai brendant per snieg?, galva kaito saul?je. Prie?ais mūs? akis nusidriek?s kra?tovaizdis negal?jo nepaskatinti mūs? kontempliuoti ir d?koti Dievui“, – sako Vilhelmina.
Turkija
Kultūriniai skirtumai gali sukelti vienoki? ar kitoki? problem? dviem vieni?oms merginoms, kurios turi vien savo 10 kilogram? kuprines ir kelias poras bat?. Jos nepatyr? agresijos, niekad nei?sigando d?l savo saugumo, ta?iau jaut? vyr? ?vilgsnius. Dvi merginos gali būti ne taip suprastos: ?Mus palaik? prostitut?mis“, – pasakoja Vilhelmina. ?Tur?jome prad?ti kitaip elgtis ir nebesi?ypsoti visiems sutiktiesiems“. Tai buvo vienas tamsiausi? j? epop?jos moment?, net jei po to Turkijoje rado ne?tik?tin? dosnum?.
Ba?ny?ios, pri?mimo vieta
Ne vien? rado u?daryt?. Ta?iau tai menkniekis, palyginus su tuo, kaip jas pri?m? katalik? ba?ny?ios Prancūzijoje ir Italijoje, katalik? ir protestant? ba?ny?ios ?veicarijoje, v?liau kitose ?alyse – ortodoks? ba?ny?ios. ?Kaskart parapijose i? ties? i?gyvenome pri?mimo kultūr?“. Nuo Serbijos iki Graikijos, kai kalbos barjeras tapo neper?engiamas, negal?dami priimti asmeni?kai, kai kurie ortodoks? popai para?? joms ?rekomendacijas“, prisistatymo lai?kus, paai?kinan?ius j? plan? – ?ie lai?kai tapo tikrais leidimais.
Ir musulmon? kaimuose jos buvo priimtos svetingai. Beveik visuomet merginos pabelsdavo i? prad?i? ? kaimo seniūno duris, kuris jas priimdavo ar apsiimdavo surasti joms nakvyn? kito bendruomen?s nario namuose: nei vienos i? 248 piligrimyst?s nakt? neteko praleisti be pastog?s.
?mogi?kumas – visuose kaimuose
Tai j? nuotykio gija. Kamil? ir Vilhelmina turi savo i?maniuosius telefonus, kad savo t?vams kartas nuo karto i?si?st? koki? ?inut? jiems nuraminti. Ilgainiui daug?jant susitikim? ilg?jo telefon? kontakt? s?ra?as ir ry?iai, u?megzti su sutiktais ?mon?ms, tapo kasdieniu palaikymu. ?Buvome u?bombarduotos ?inut?mis“, – sako Vilhelmina. ?Tie ?mon?s mus pri?m? ir tur?jome atsakin?ti. Tai dar?me, net jei u?trukdavo. Ir kai būdavome nusiminusios, jaut?me, kad t? ?moni? ?inut?s mus dr?sina“. Kas vakar? merginos pasakojo savo plan? tiems, kurie jas priima. ?Kiekvien? ryt? i?eidavome valand? v?liau nei būdavome numat?: nauja draugyst? mus u?laikydavo, nenustodavome kalb?tis. Sutikome ypating? ?moni?“, – sako Kamil?, ?velgdama vis dar pilnomis nepamir?tam? prisiminim? akimis. Ji turi ?imtus susitikim? nuotrauk? ir gal?t? pasakoti ir pasakoti, nepamir?o nei vieno.
Atrandant save
I?vykti su drauge ir praleisti kartu 24 valandas per par?, ir taip – septynis m?nesius, rei?kia rizikuoti pasiekti i?siskyrimo rib?. Nuo tada, kai i?vyko, nuo rugs?jo 10 d., tur?jo prog? geriau susipa?inti: atrasti save ir viena kit?. ?Supratau, kad esu i?didi“, – pripa??sta Vilhelmina. Tai kartais sukeldavo ?tamp? tarp j?. ?Kartais gin?ydavom?s, ta?iau kaskart d?l beprasmi?k? dalyk?“. Kamil? prisimena, kad vienas i? did?iausi? ir tuo pat metu kvailiausi? gin?? ?vyko Italijoje. ?Tur?jome nutarti ar kirsti up? per brast?, ar pereiti tiltu. Up? nebuvo gili, ta?iau dugno nesimat?. Sutiktas vietinis italas siūl? eiti tiltu“. Tik tiek, kad tiltas buvo u? 2 km, Kamil? nenor?jo nusukti nuo kelio, ta?iau Vilhelmina primygtinai nor?jo eiti tiltu, nes taip atrod? i?mintingiau ir saugiau. Pasakodamos ?? nutikim? vis dar juokiasi. V?liau suprato, koks beprasmis buvo j? gin?as. Buvo susigin?ij? kelet? kart?, beveik visada d?l nuovargio ir prastos nuotaikos... ?veik? ?iuos i?bandymus ir ?iandien yra nei?skiriamos.
Arti ?ventosios ?em?s
Palikdamos Serbij? ir prie? ??engdamos ? Turkij?, jos kirto Bulgarij?. ?inojo, Sirijoje karas ir ji yra ne??engiama. Tur?jo trumpam nutraukti savo kelion? ir s?sti ? l?ktuv?. I?vyko i? Adali, kad pasiekt? ?iaur?s Kipr?, salos dal?, nepripa??stam? tarptautin?s bendruomen?s ir kontroliuojam? turk?. V?l leid?iasi ? keli?, kad kirst? sal?, ir gr??ta prie savo ritualo: belstis ? duris ir pra?yti svetingumo. I? Larnakos v?l s?da ? l?ktuv?, skrendant? tiesiai ? Tel Aviv?. Nusileid?ia u? 40 km nuo Jeruzal?s: tikslas, kuris jau septynis m?nesius ?vie?ia j? ?irdyse, ?? kart? pasiekiamas ranka. Ka?kas joms patar? ateiti ? ?vent?j? Miest? nuo Alyv? Kalno, rytuose. Jos nepabūgsta praleisti dar keli? dien? kelyje ir nutaria apeiti Jeruzal? i? piet?. Pasiekia Betliej?. ?ioje apylankoje j? kelias ?gauna vis? prasm? – jos tarsi i?gyvena Kristaus gyvenimo patirt?. Jos ir leidosi i? Pary?iaus ? keli? būtent d?l ?io susitikimo su J?zumi.
Jeruzal?
Kamilei ir Vilhelminai u? nugaros liko 215 dien? kelion?s, vidutini?kai nuo 25 iki 35 km kasdien, retsykiais pasilikdavo laisv? dien? atgauti j?gas. Lipimas ? Alyv? kaln?, atvykus i? ryt?, n?ra labai ilgas, ta?iau nuolydis – varginantis. Dar nemato Jeruzal?s, ta?iau ?iam pirmam gyvam susitikimui ruo??si savaites. Nei viena nebuvo buvusi ?ventojoje ?em?je. Ateina i? ?engimo ? Dang? koply?ios, praeina pro me?et?, v?liau T?ve mūs? ba?ny?i?, ir prie? jas atsiveria tai, ko lauk? 7 m?nesius. Jeruzal?s vaizdas u?buria. Pirmajame plane – Omaro mauzoliejus ant ?ventyklos kalno, mil?ini?ka esplanada, kuri u?ima ?e?tadal? senamies?io. Jos akimirkai stabteli ir su?unka: ?Pagaliau!“ Ima leistis link Jeruzal?s, sustoja Getseman?s sode, stabteli prie Marijos kapo kaip tik prie?ais Getseman?, kur J?zus atsitrauk? melstis kartu su apa?talais ir kur v?liau buvo i?duotas ir suimtas. Eina ? senamiest?, pakyla Kry?iaus keliu iki ?ventojo Kapo, i?eina pro Erodo vartus, galiausiai pasideda savo kuprines Biblijos mokykloje. Domininkonai jas pasitinka ypa? svetingai. Tai ?vyksta 2019 m. baland?io 13 dien?, nu?jus 5000 km su Dievo pagalba. Dabar galima pails?ti.
Biblijos mokyklos sode miega palapin?je, kuri? joms pastat? dominikonai. Juokiasi... Nuo pat i?vykimo i? Pary?iaus, niekad nenakvojo ?lauke“. Dominikonai jomis rūpinasi de?imt dien?. Jos laimingos, j? d?iaugsmas u?kre?iamas.
Gyvenimas po to
Niekad nesirūpino, nes pasitik?jo Apvaizda, nuo Pary?iaus iki Jeruzal?s. Nori ?puosel?ti“ ?? Dievo artum? savo kasdieniame gyvenime. Pary?iuje, pabaigusios universitet?, buvo radusios darbus. Kamil? darbavosi rinkdama pinigus europiniams fondams, skirtiems prancūz? ?moni? projektams paremti. Vilhelmina dirbo sesele Perce-neige asociacijoje, kuri rūpinasi ?mon?mis, turin?iais sunki? negali?. Kad gal?t? leistis ? ?i? piligrimyst?, jos tur?jo palikti darbus ir ne?ino, k? darys gr??usios ? Prancūzij?. Ta?iau ?ino, ko nedarys: negyvens gyvenimo, kuriame nebūt? Dievo. Ar piligrimyst? pa?adino jose pa?aukim?? Neatmeta nieko. ?Da?nai pagalvoju apie Petr?, a?tuoniasde?imtmet? serb?, u?leidus? mums savo lov?“, – sako Kamil?. ?Bandau ?sivaizduoti save po keleto met?. Labai nor??iau sugeb?ti ir a? būti tokia dosni“.